Autorių teisės internete: kaip išvengti klaidų

Autorių teisės internete: kaip išvengti klaidų

Tutto quello che bisogna sapere in merito al copyright dei contenuti

Il copyright sul web è materia jau buvo aptarta interneto pradžioje. Viena vertus, mes randame tokius, kaip programavimo genijus Samas Williamsas, pranašiškos ir vizionieriaus knygos „Free Code“ autorius, kurie norėtų tinklo be autorių teisių, kur turinys, ypač programinė įranga, galėtų laisvai cirkuliuoti ir būti pasidalino. Kita vertus, turime menininkų, įrašų kompanijų, tarptautinių įmonių ir autorių, kurie vietoj to reikalauja taikyti apsaugos priemones ir taisykles dainoms, vaizdams, knygoms ir pan. apsaugoti. Klausimas visai nėra paprastas: jei analoginiame amžiuje piratavimo ir turinio dubliavimo kontrolė buvo visai nereikšminga (pagalvokite apie gremėzdišką ir šiuo metu pasenusią DVD „deginimo“ namuose praktiką), skaitmeninis pagal savo pobūdį dato uno scossone al concetto stesso di copyright, mettendo in difficoltà non pochi player del settore, grandi o piccoli che fossero. 

E così ci siamo trovati di fronte a un mondo completamente diverso, dove la separazione fra ciò che è legale e ciò che è illegale si è fatta estremamente labile. Oggi come oggi il copyright assume diverse sfumature priklausomai nuo šalies, kurioje esame, ir nuo taisyklių, kurių turime laikytis. Tačiau akivaizdu, kad net ir šiuo požiūriu internetas sujaukė kortas, efektyviai suardydamas geografines ir net laiko ribas. Tai, kas anksčiau buvo įmanoma šalyje, dabar nebeįmanoma, nes žiniatinklio dėka turinio naudojimas labai išplečiamas. Neatsitiktinai daugelis vyriausybių, turinčių karines ar retrogradines valdančias klases, numato tokias formas censura sui contenuti spacciate come tutela del diritto d’autore. Cose dell’altro mondo? Purtroppo no: la riforma dell’Unione Europea sul copyright, secondo alcuni, potrebbe aprire le porte a una svolta simile a quella già avvenuta in Cina e altri paesi in odore di dittatura. Prima di esaminare questo rischio, faremo però un passo indietro cercando di comprendere a fondo l’attuale scenario digitale in materia di copyright.

L’IDEA DEL CREATIVE COMMONS PER UN COPYRIGHT ETICO

Jei tiesa, kad internetinės autorių teisės atrodo kaip kažkas daug sudėtingesnio ir dūmingesnio nei tradicinės „popierinės“ autorių teisės, tai taip pat tiesa, kad kažkas, o ne apie politikus, suprato šiuos svarbius klausimus ir nusprendė pasiūlyti alternatyvą. maršrutą. Taigi 2002 m., Harvardo universiteto teisės profesoriaus Lawrence'o Lessig'o siūlymu, „Creative Commons“ licencijos gimė pusiaukelėje tarp visų autorių teisių ir viešosios nuosavybės. Iš esmės tai yra licencijų rinkinys che illustrano in modo chiaro e immediato quali libertà ha deciso di concedere l’autore di una certa opera e quali condizioni ha posto per l’utilizzo dell’opera stessa, non solo online ma anche offline.

Qualunque produttore di contenuti (blogger, copywriter, grafico, ecc) può decidere quale licenza applicare, senza passare per alcuna registrazione o deposito. Un po’ come se la persona apponesse in autonomia un marchio virtuale condiviso, in grado di segnalare al resto della comunità i diritti e i doveri inerenti alla propria opera intellettuale. Intuityvus mechanizmas, pagrįstas etika ir skaidrumu, kaip kertinėmis tinklo vertybėmis. Ir iš tikrųjų Creative Commons sėkmė buvo greita ir nesustabdoma: per dešimtmetį licencijų skaičius išaugo be galo, o šiandien CC simbolį naudoja tokios realybės kaip CERN, INSTAT, Baltieji rūmai (bent jau daliai svetainės turinio). ), neskaičiuojant platformų su milijonais lankytojų per dieną, pavyzdžiui, Vikipedija. Tačiau viena problema išlieka: se uno decide di violare le licenze Creative Commons lo può fare senza troppi problemi. Per fortuna i rimedi ai copioni della rete esistono, vediamo quali sono.

STRUMENTI E SOLUZIONI PRATICHE PER FERMARE I COPIONI

Chi non ricorda gli esami a scuola e l’immancabile copione di turno? In rete il fenomeno dilaga e non c’è giorno che passa senza una violazione del copyright. Le licenze Creative Commons sono strumenti validi per dimostrare i possibili utilizzi di un’opera, ma non per bloccare i malintenzionati. I proprietari di un ecommerce, i blogger, gli editori ir kiekvienas, kuris kuria turinį, gyvena bijodamas, kad jų darbo vaisiai bus nukopijuoti be jokio atlygio ir pripažinimo. Kaip minėjome, yra įvairių sprendimų, kaip apsisaugoti. Kai kurie yra prevenciniai: pavyzdžiui, Wp turinio kopijavimo apsaugos papildinys, kurio tikslas yra neleisti vartotojams spustelėti dešiniuoju pelės klavišu norėdami nukopijuoti paryškintą turinį. Arba vandens ženklas, kuris turi būti dedamas ant vaizdų, kad būtų išvengta nepageidaujamo pakartotinio naudojimo. Savaime suprantama, kad ir šias kliūtis sugebės aplenkti patys įgudę, todėl pravartu įgyvendinti ir tolesnes strategie complementari di monitoraggio e controllo. Suggeriamo di provare fra gli altri Report Scaper di Google o il famoso e apprezzato Copyscape. Si potrà così verificare se un contenuto è stato duplicato, evitando fra l’altro pericolose penalizzazioni da parte di Google. 

LA RIFORMA SUL COPYRIGHT APPROVATA DAL PARLAMENTO UE

Nufotografavus naujausią techniką, dabar reikia trumpam pasižvalgyti, kas teoriškai gali tapti didžiausia (ir tam tikra rimta) revoliucija autorių teisių srityje, jei tik „Europos Sąjungos“ skaitmeninėje ekosistemoje. . Tai reforma, kurios tikslas – apsaugoti asmenų autorių teises, tačiau, priešingai, nukenčia mažos žuvelės, o tai naudinga dideliems leidėjams ir tarptautinėms įmonėms, tokioms kaip „Facebook“ ir „Google“. Questo il parere di una larga fetta di chi lavora nel web kiekvieną dieną. Kodėl tokia išvada? Priežasties reikia ieškoti reformos 11 ir 13 straipsniuose, kuriuose kalbama apie tai, kas iš karto buvo pervadinta „nuorodų mokesčiu“ (11 str.) ir įkeliami hipotetiniai „filtrai“, kurie bus taikomi bet kokio platformos turiniui (13 str.) , pradedant nuo milžiniško Youtube ir baigiant mažiausiu universitetiniu svetainės eksperimentu, sukurtu vaizdo įrašais, dainomis ir kita vieša medžiaga.

Più nello specifico, in base all’articolo 11, chiunque condivida un estratto di un articolo (vedi gli aggregatori di notizie come Google News) dovrà pagare un contributo all’autore di quell’articolo. Questo però rischierebbe di danneggiare non tanto Google, ma la schiera di piccoli blog, portali e magazine che grazie a Google News jie kiekvieną dieną sulaukia tikslinio srauto. 13 straipsnis gali turėti tiek pat žalingų pasekmių: šiuo atveju kalbame apie cenzūrą ta prasme, kad prevencinių filtrų įvedimas, siekiant įvertinti turinio originalumą (o turinys turi omenyje ypač vaizdo įrašus), kiltų pavojus žodžio laisvei. , nes robotams ir programinei įrangai būtų patikėta užduotis analizuoti (taip pat) la parte creativa di opere difficili da inquadrare perché ad esempio artistiche o satiriche. Un comico che legge le dichiarazioni di un politico usando le sue stesse parole per costruire il suo sketch o un videomaker che rielabora le musiche di un film per girare un documentario di avanguardia finirebbero, a seguito dell’approvazione definitiva di questa riforma, per essere esclusi da qualsivoglia canale di comunicazione digitale in quanto violatori del copyright altrui.

Non è detto che andrà a finire così: la legge dovrà passare ora al Consiglio Europeo ed essere approvata da ciascun paese, quindi si passerà al voto finale di tutto il Parlamento. Iki tol liekame nežinioje laukia įvykių.